graudus

graudùs, -ì adj. (4) 1. graudinantis, skurdus, liūdnas, gailus: Vai tai graudžios, vai tai gailios mano dainužėlės L.Gir. Graudùs balsas volungėlės, da graudesnis motinėlės (d.) Dkš. Graudì (graudinga) kalba KI234. Ta senutė graudì (greit graudinasi) Gs. Norbertas šyptelėjo, bet šypsnys buvo graudus rš. Graudus likimas laukė darbo žmogaus ir ikirevoliucinėje Rusijoje sp. Gana graudi širdužėlė be tavęs, gegele (d.) Plv. Liesi graudžias ašareles StnD25. Graũdžios buvo budės, kad vaikai verkė savo matės mirusios J. Sesė ... greitai verkia graudžiõms ašaromis J. Skaudi graudi širdelė mano, gailu jaunų dienelių Žg. Graudūs ripavimai Lg. Graudžios triūbelės mūs seselės JD1173. Širdis mano da graudèsnė, į ją pažiūrėjus JV598.

graudù, n., graũdu: Tai graũdu girdėti K. Ar ne graudu jum medžiai degint? rš. Jam lig šiol tebegraudu (tebėr graudu) atsiminti tas kabinetas J.Jabl. Graudù pasidarė Rmš. Graudù mano širdužei, graudù nuo tėvelio šalin sau išeiti JV488. ^ Negimus neskaũdu, nemirus negraũdu Sch91.

graũdžiai adv. Vdš, graudžiaĩ: Piemenėliai dirba švilpynes – jos graudžiai dejuojančios P.Cvir. Gražuolėlė graudžiai mykė, palikta viena haubicų sviedinių daužomoje kūtėje rš. Graudžiai verkė mergužėlė rūtų vainikėlio Dkš. Kažin ko šuo taip graũdžiai pamiškėj kauksi Ds. Motina dar kažką pasakė ir graudžiai atsiduso rš. Trimičių balsas yra graudžiai malonus S.Dauk. Motinėlė verkė dar graudesniai KlvD341.

2. smarkus, piktas; nemalonus, rūstus; žiaurus: Graudus lietus Mrk. Buvo graudus ruduo rš. Ponas labai graudus buvo – visi prieš jį drebėjo Sn. Nor tu ir baltas, nor tu raudonas, graudi tavo širdelė (kalbelė) Kb. Oi, dėlto graudžia graudus grausmelis, ba kad ateina didus lietutis (d.) Kb.

graũdžiai adv., graudžiaĩ: Vaikai, cit – su šluota apsisuksiu graudžiai! Varn. Jis tau labai graudžiaĩ atsakė Lp. Prašo graudžiai dideliais žodžiais Dglš. Viršininkas graudžiai kovojo rš. Pabarkite žentelį, kad puikiai nevaikščiotų, graũdžiai nekalbėtų, ant manęs siratos valios neturėtų (d.) Drsk. Tai dar graudžiai barsiu, gailiai nuvirkdysiu TDrIV56(Vlk).

3. kietas, nelankstus; trapus, gruzdus, traškus: Graudùs medis, stiklas, kurio negalima lenkti Kv. Graudi eglė skaldoma trupa Upn. Žirgelis mandrus, alyvas graudus, nulaužė viršūnėlę KlvD93. Graudùs kirvis greitai išdūžta Ll. Graudus peilis, graudus grybas J.Jabl. Meškerės iš vieno plieno yra labai graudžios Plng. Šito medžio vienas šonas graudùs (turi iš vienos pusės storesnius metų ūgio sluoksnius), užtai pielą spaudžia Kb. Graudì žemė neglaistos ant žambio ariant, ale irsta JI442. Plytos nestiprios, graudžios Gr. Pasenusi duona graudi, trupa Gr. Graudì yr linai, tuo tik išminti Trš. Geri klejai yra negraudūs, bet tamprūs rš. Padeginti rugiai graudì Rt. Tokis graudus kūnas! Vlk. Graudus ir silpnas yra žmogaus prigimimas DP162.

graũdžiai adv.: Dar nebuvau matęs medžio, taip graũdžiai lūžtančio Up.